Laimė – tai pasirinkimas

“Turime du gyvenimus, antrasis prasideda, kai suprantame, kad turime tik vieną gyvenimą.”

— Konfucijus

Dauguma mūsų užsikrėtę tuo „būti ar turėti" dilema. Mes manome, kad jeigu turėsime daugiau pinigų, gyvensime šauniuose namuose, rasime tą vienintelį ar vienintelę, būsime laimingesni. Bet kaskart pasiekę šiuos tikslus, suvokiame, kad niekas iš esmės nepasikeitė - tik atsirado dar daugiau tikslų ir norų.

Verslininkas Navalnas Ravikantas, paklaustas apie savo lūžio momentą, atviravo: „Didžiąją gyvenimo dalį siekiau materialinės ir socialinės sėkmės, ir kai tai pasiekiau – ar bent jau pasiekiau tokį momentą, kai man tai neberūpėjo, - suvokiau, jog mano bendraamžiai ir daugybė žmonių aplink mane, kurie pasiekė kiek aš ir artėjo prie dar didesnės sėkmės, neatrodė laimingi. Aš pats, pasiekęs naujų tikslų, nepatyriau jokios ilgalaikės laimės, nes prie visko greit priprantama. Tai mane atvedė prie, atrodytų, banalios išvados, kad laimė slypi viduje".

Šis mąstymas, kai laimę įsivaizduojame kaip ateities priklausomybę nuo „jeigu", yra mūsų didžiausias laimės priešas. Tai tarsi bėgimas link horizonto - mes jį matome, žavimės ir grožimės, bet jis visada lieka nepasiekiamas.

Kaip išsiugdyti gausos sąmonę ir išsilaisvinti iš nuolatinių sėkmės spąstų? Pasak Karlo Jungo, visa, kas mus erzina išorėje, turi savo atitikmenį mūsų viduje. Todėl atsakymas glūdi savęs priėmime ir meilėje sau.

Gerovės sąmonė - tikėjimas, kad pasaulis yra pilnas galimybių, resursų ir gerovės - nėra įgimta, o išmokstama. Dažnai mes išsiugdome skurdo sąmonę, augdami ir girdėdami apribojimus. Skurdo sąmonė – tai priešingas požiūris gausos sąmonei, kur žmogus jaučia, kad trūksta išteklių, kad gyvenimas yra nuolatinė kova už išlikimą. Tokie žmonės dažnai jaučiasi apriboti, nesugeba matyti galimybių ir gali bijoti rizikuoti arba investuoti į save. Skurdo sąmonė gali sukelti baimę, nepasitikėjimą savimi ir kitais, taip pat gali trukdyti asmeniniam augimui ir sėkmei. Tačiau mes visada patys renkamės - klestėjimo arba skurdo kelią.

Žmonės su gausos sąmone yra linkę praktikuoti dėkingumą, vertindami tai, ką turi, o ne koncentruotis į tai, ko trūksta. Jie jaučiasi finansiškai užtikrinti, yra atviri naujoms galimybėms ir pokyčiams. Priešingai, žmonės su skurdo sąmone dažnai jaučiasi apriboti, nesugeba matyti galimybių ir bijo rizikuoti.

Kuo gali būti naudinga skurdo sąmonė? Skurdo sąmonė sukuria atsargumą ir baimes. Jos gali būti naudingos tik norint manipuliuoti ir valdyti. Patys žmonės įstrigę skurdo sąmonėje ne visada sąmoningai supranta savo pasirinkimą, nes ši veikimo startegija susiformavo dar šeimoje, vėliau mokykloje ir visuomenėje. Mums kultūriškai yra labai būdinga skurdo sąmonė, kitose šalyse tradicijos ir istorija buvo palankesnė gerovės sąmonės formavimui, tačiau gera žinia ta, kad mes esame pajėgūs ją pakeisti.

Mūsų nesėkmė nereikalinga ne tik mums, bet ir kitiems. Visi nori būti šalia sėkmingų žmonių ir būdami sėkmingi mes esame laimingi ir naudingi. Įsisąmoninkite, kad, jeigu turėsite tai, ko norite, prisidėsite ir prie bendros žmonijos gerovės. Tačiau, kaip neįkliūti į nuolatinius sėkmės siekimo spąstus? Kaip žinoti, kad tai mūsų durys, mūsų sėkmė, kuri padarys mus laimingais?

Visų mūsų problemų ir nepasitenkinimo priežastis meilės sau stygius, o visa kita tik išorinės jos pasekmės. Iš tikrųjų savęs mylėti neįmanoma, kol nepritariame sau ir nepriimame savęs tokių, kokie esame iš tiesų. Priimti savęs neįmanoma, kol esame priklausomi nuo kitų nuomonės, o daugelis mūsų įsitikinimų apie save yra labai nutolę nuo tiesos. Dažnai mūsų įsivaizduojami trūkumai yra mūsų individualumo apraiška ir stengdamiesi juos pakeisti arba užgožti, įsiveliame į nuolatinį laimės siekimo žaidimą. Suvokus, kad mes mūsų skirtumai yra mūsų privalumai, galime nustoti varžytis.

Jei nesugebame priimti minties, kad esame verti gausos, vienokiu ar kitokiu būdu paverčiame tai tiesa. Visa, į ką sutelkiame savo dėmesį, didėja. Kuo labiau esame susitelkę į pinigų stygių ir skolas, tuo daugiau jų sukuriame. Ir atvirkščiai, kuo labiau galvojame apie gerovę ir klestėjimą, tuo mums labiau pasiekiama. Pažvelkime į dangų ir pamatykime, kiek ten žvaigždžių. Nesuskaičiuojama galybė. Arba pažvelkime į smėlį, kiek smėlio smiltelių yra jame? Visa, ko mums reikia, yra čia pat. Mes esame ribojami tik savo pačių tikėjimo nesėkme ir savęs nuvertinimo. Galbūt dažnai girdėjome, kad sėkmingi žmonės yra nelaimingi, o mūsų talentai nevertingi? Patikėję šiomis nuostatomis, užkirtome kelią savo gerovei.

Tačiau, kaip sakė Karlas Jungas - „Visata yra mūsų viduje". Visa, į ką sutelkiame savo dėmesį, didėja. Jei pratinsimės matyti gausą visur, leisimės svajoti ir neribosime savęs, galėsime tiesiog pasiimti ir dalintis šia gausa. Pasaulis mums nepriklauso, mes esame tik jo svečiai. Gėrybės ateina ir išeina, tačiau mes galime viskuo naudotis, nes esame to verti vien savo buvimu čia.

Vakar diena jau buvo, rytojus – dar tik bus. Tad iš esmės yra tik dabar. Ir ne išorinės aplinkybės keičia mūsų gyvenimus, o vidiniai pokyčiai meilės sau link.

Atsisakykite kovos dėl gerovės ir laimės. Tiesiog leiskite sau ją priimti ir dalintis su kitais. Meilė sau yra raktas - kai priimame ir mylime save tokius, kokie esame, atsiveria durys į neribotą gausos ir džiaugsmo pasaulį.