Davimo ir gavimo dėsnis: Kaip mūsų kasdieniai veiksmai gali pakeisti ne tik mūsų, bet ir aplinkinių gyvenimą?

Ar kada pagalvojote, kaip mūsų veiksmai ir ketinimai formuoja ne tik mūsų gyvenimą, bet ir aplinką? Davimo ir gavimo dėsnis atspindi energijos mainus ir universalios harmonijos principus. Šis dėsnis teigia, kad viskas, ką duodame, sugrįžta pas mus. Tai apima ne tik materialinius aspektus, bet ir emocinį, dvasinį bei intelektualinį lygmenis. Mahatma Gandhi sakė: “Būkite pokyčiu, kurį norite matyti pasaulyje”.

Gavimo dėsnis, susijęs su energijos mainais, iš tikrųjų veikia ne tik pagal tiesioginį „aš tau, tu man“ principą. Šios sąvokos reikšmė yra gilesnė ir platesnė, apimanti įvairius aspektus, kurie gali turėti įtakos mūsų gyvenimui ir santykiams. Davimo ir gavimo dėsnis primena meninį šokį, kuriame žmonės vienu metu žengia pirmą žingsnį. Šokio ritmu partneriai natūraliai įsilieja į judesių sūkurį, jautriai reaguodami ir užpildydami vienas kitą savo emocijomis. Čia nebėra nuolatinio svarstymo, kas turėtų žengti kitą žingsnį, nes šokis vyksta natūraliai. Judėjimas tampa intuityvus, o energija – dinamiška ir gyvybinga. Kiekvienas žingsnis suteikia ne tik džiaugsmą, bet ir pasitikėjimą, o energijos mainai kuria harmoniją. Šiame šokyje patiriame gilų ryšį, supratimą ir pagarbą tam, kuo dalinamės. Mūsų pasitikėjimas partneriu leidžia laisvai judėti ir džiaugtis kiekviena akimirka. Šis šokis teikia džiaugsmą ne tik jį šokantiems, bet ir jį stebintiems.

Kiekvienas mūsų veiksmas, mintis ar jausmas išskiria tam tikrą energiją. Kai duodame nuoširdžiai ir kuriame teigiamas mintis, generuojame geresnę energiją, kuri grįžta atgal. Tačiau svarbu ne tik tai, ką duodame, bet ir kaip tai darome. Reikia jausti atsakomybę už tai, kuo dalinamės. Pats dalinimasis vien dėl įsitikinimo, kad duoti yra gerai, gali būti klaidinantis. Galime manyti, kad kuo daugiau sėklų pasėsime, tuo didesnis bus derlius, tačiau svarbu, kaip mes sėjame ir į kokią dirvą? Jei davimas vyksta su meile ir nuoširdžiais ketinimais, tai sukuria stipresnį energetinį lauką, kuris pritraukia teigiamus išteklius ir patirtis.

Davimo ir gavimo dėsnis taip pat skatina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir energiją. Rinkdamiesi, ką norime suteikti pasauliui, galime formuoti savo gyvenimo patirtį. Šis dėsnis taip pat prisideda prie asmeninės ir kolektyvinės sąmonės augimo. Dalindamiesi savo žiniomis, talentais ar meile, prisidedame prie bendros gerovės. Šis dėsnis mums primena, kad kiekvienas iš mūsų turime galią keisti ne tik savo gyvenimą, bet ir aplinką. Kada jūs jautėte tikrą džiaugsmą dėl davimo, nesitikėdami tiesioginio atlygio? Kada šokote abipusį šokį? 

„Mes nesame tik tai, ką gauname, bet ir tai, ką dalijamės su kitais.“ – M. K. Gandhi

Energijos mainai

Visi žmonės ir dalykai yra sudaryti iš energijos, turinčios tam tikras vibracijas. Pozityvios mintys ir emocijos skatina aukštesnes vibracijas, o neigiamos – žemesnes. Kiekvienas žmogus turi savo energetinį lauką, kuris gali užtikrinti energiją ar ją pritraukti. Šis laukas gali būti paveiktas tiek išorinių, tiek vidinių veiksnių. Energijos mainai neapsiriboja tik asmeniniais santykiais, jie taip pat veikia ir grupes, bendruomenes bei visą visuomenę. Kolektyvinė energija formuoja bendras patirtis ir emocijas.

Svarbu siekti pusiausvyros tarp davimo ir gavimo. Per didelis davimas gali išsekinti energiją, o per didelis gavimas gali sukelti priklausomybę. Subalansuoti energijos mainai užtikrina gerovę. Siekti pusiausvyros tarp davimo ir gavimo energijos mainuose yra ypač svarbu dėl šių priežasčių:

• Per didelis davimas be užtikrinto gavimo gali sukelti energinį išsekimą, kuris gali paveikti emocinę, fizinę ir dvasinę sveikatą. Tuo tarpu per didelis gavimas be atitinkamo davimo gali sukelti priklausomybės jausmą.

• Pusiausvyra tarp davimo ir gavimo kuria harmonijos jausmą. Kai energija cirkuliuoja laisvai ir subalansuotai, tai padeda sukurti teigiamą aplinką tiek asmeniškai, tiek socialiai.

• Santykiai, pagrįsti sveikais energijos mainais, yra stipresni ir tvaresni. Abipusio davimo ir gavimo principai skatina pasitikėjimą, gerumą ir bendradarbiavimą.

• Siekdami pusiausvyros, mes tampame sąmoningesni savo veiksmuose ir ketinimuose. Tai leidžia geriau suprasti, kaip energija veikia mūsų gyvenimus ir aplinką, ir padeda priimti geresnius sprendimus.

• Abipusiai energijos mainai skatina asmeninį ir dvasinį augimą. Davimas kitiems suteikia galimybę augti per naujas patirtis, o gavimas leidžia priimti pokyčius ir naujas žinias.

• Pusiausvyra energijos mainuose prisideda prie bendros kolektyvinės energijos gerovės. Kai grupėje ar bendruomenėje žmonės užtikrina, kad visi jaustųsi įvertinti ir aprūpinti, tai skatina bendrą sutarimą ir harmoniją.

Gausos ir skurdo sąmonė

Davimo ir gavimo dėsnis turi tiesioginį ryšį su skurdo ir gausos sąmone, nes būtent ji formuoja mūsų požiūrį į energijos mainus bei mūsų gyvenimo realybę. Gausos sąmonė grindžiama tikėjimu, kad yra pakankamai išteklių ir galimybių visiems. Šie žmonės dažnai linkę dalintis, investuoti į kitus ir būti atviri naujoms patirtims. Tai sukuria teigiamą energijos ciklą, kuriame davimas ir gavimas natūraliai harmonizuojasi. Žmonės, kurie remiasi šia sąmone, dažniausiai atveria savo širdis ir mintis, todėl pritraukia daugiau galimybių ir gausos į savo gyvenimą. Skurdo sąmonė - tai sutelktas dėmesys į trūkumą ir ribotus išteklius. Žmonės, turintys šią sąmonę, dažnai bijo pasidalinti, nes mano, kad tai sumažins jų pačių turimus išteklius. Dėl to jie riboja energijos mainus ir dažnai jaučiasi izoliuoti nuo kitų. Tai gali sukelti neigiamą ciklą, kurio metu skurdas ne tik psichologiškai, bet ir materialiai stiprėja. Kai asmuo remiasi gausos sąmone, jis natūraliai sukuria pozityvius energijos mainus. Jis dalijasi savo pertekliumi, kas veda į gausos plėtrą ne tik sau, bet ir kitiems. Tuo tarpu skurdo sąmonė gali trukdyti šiems mainams. Žmonės, jausdami ribotumą, gali būti nesuinteresuoti dalytis savo laiku, energija ar resursais, bijodami, kad neturės iš to naudos. Jei asmuo, laikydamasis skurdo sąmonės, neduoda ir nepriima, jis gali patirti stagnaciją savo gyvenime. Tuo tarpu tie, kurie praktikuoja davimą be lūkesčių ir remiasi gausos sąmone, dažnai mato grįžtančias galimybes ir palaiminimus.

Gausos sąmonė paryškina savivertę ir pasitikėjimą, leidžia mums matyti save kaip vertingą ir turinį, galintį suteikti ir gauti. Skurdo sąmonė, priešingai, sumažina savivertę, sukeldama jausmą, kad žmogus nėra vertas gauti. Žmonės, kurie remiasi gausos sąmone, dažnai jaučia didesnį ryšį su bendruomene ir siekia kurti teigiamas socialines sąsajas. Skurdo sąmonė gali sukelti atskirtį ir konkurencingumą, kas dar labiau sustiprina nerimą ir žemos energijos ciklus.

Davimo ir gavimo dėsnis yra esminis elementas formuojant skurdo ir gausos sąmones. Pasirinkimas remtis gausos sąmone skatina teigiamus energijos mainus ir gerovės kūrimą tiek asmeniškai, tiek socialiniuose santykiuose.

Egoizmo ir altruizmo pusiausvyra

Žmogus gali būti orientuotas į savęs vertinimą per davimą, o ne per priėmimą. Jis gali jausti, kad vertas tik duoti, o ne gauti, nes mano, kad tai užtikrina jo savivertę. Ši dinamika gali būti grindžiama socialinėmis normomis, moralinėmis vertybėmis ar net anksčiau patirtomis traumos, kurios lėmė, kad priėmimas - tai silpnumas arba taip buvo įprasta nusipelnyti meilę. Trūkumo jausmą, susijusį su savivertės, savigarbos ar kontrolės klausimais gali rodyti ir tai, kad žmogus priklausomas nuo kito žmogaus arba, kad jis jaučiasi mažiau vertingas,  jei jis negali suteikti kažko mainais. Tokiu būdu, gerumo jausmas gali būti iš tiesų būdas išvengti konfrontacijos su savo asmeniniais trūkumais. Negalėjimas priimti gali sukelti vidinę įtampą. Žmonės, turintys sunkumų priimti, dažnai mano, kad jų vertė priklauso nuo to, kiek jie gali duoti. Ir nors jie gali daryti gerus darbus iš pozityvių motyvų, jų vidinis pasaulis gali būti paženklintas mintimis apie trūkumą, kas gali trukdyti jiems naudotis gaunamomis dovanomis ar pagalba. Galiausiai, būtent priėmimas taip pat yra svarbi dalis meilės ir ryšio, ir svarbu suvokti, kad pajėgumas priimti yra lygiai toks pat vertingas kaip ir davimas. 

Davimo ir gavimo dėsnis yra esminis principas, kuris veikia ne tik asmeniniame gyvenime, bet ir visoje bendruomenėje. Šis dėsnis primena, kad mūsų veiksmai, mintys ir jausmai išskiria energiją, kuri grįžta pas mus įvairiomis formomis. Svarbu ne tik tai, ką duodame, bet ir kaip tai darome. Davimo ir gavimo pusiausvyra yra būtina mūsų gerovei. Harmonija gali būti pasiekta tik tada, kai mes sąmoningai pasirenkame, ką ir kaip dalinamės, ir suvokiame savo intencijas. 

Dalinuosi hipnoterapijos įrašu “Dėkingumas ir gausa” su intencija, kad šios ramios minutės jums suteiks pilnatvės jausmą ir praplės suvokimo ribas. Ilgus metus pati nagrinėjau šį santykį ir sprendžiau klausimą, kodėl man taip sunku priimti. Suvokimas, kodėl taip vyksta, buvo mano gijimo pradžia.